"Kam žemė tėra vieta atlikti savo reikalą, tas ją gali pirkti ir parduoti kaip čigonas arklius [...].
Ne kiekvienam Dievas uždeda tokį kryžių. Čia mano šaknys [...]. Tėvų tėvai palaidoti, visi takeliai mano kojų išvaikščioti, jūsų, vaikų, nubėgioti. Kur beeinu, visur pažįstama, sava, kiekvienas krūmokšnis ką nors primena. Kas man daugiau beliko, jei ne žemė? Ką daryčiau, jos netekęs? Ar medis gali gyventi be šaknų?
Jūs, neuostę žemės kvapo, greiti numoti ranka į žemę. Reikėjo patarnauto pas ūkininkus, pažinti svetur užpelnytos duonos skonį – avos žemės sklypelis iš tolo kvepėtų."