"Nebuvo jokios praeities – ji mirė, kaip ir tos paukščių dainos kartu su mirštančiais beržais. Nuostabi gamtos būtinybė – mirtis, kai gali iš naujo atgimti! Tu nežinai, ką žada rytojus, tačiau viena aišku – o tai svarbiausia! – nebebus taip, kaip buvo. Nei pažeminančio savęs apgaudinėjimo, nei klaikios veidmainystės, nes toji žudanti tuštuma, kurioje iki šio blaškeisi, ieškodama atramos, prisipildė stebuklingos, visa kuriančios medžiagos – Meilės."