"Kai prieš 27 metu gydytojai pasakė, kad mano liga – nepagydoma ir gyventi liko ilgiausiai dvejus metus, žemė išslydo iš po kojų. Turėjau laiko apmąstymams, pergavloti, koks buvau žmogus, mama, žmona, ką po savęs paliksiu. Tada manyje įvyko virsmas – pradėjau lankytis bažnyčioje. Kadangi vaikščioti negalėjau, į bažnyčią mane veždavo vyras. Per tuos dvejus metus Dievo namuose melsdavausi kiekvieną dieną. Drąsiai galiu pasakyti, kad išgijau bažnyčioje."