"Mano kartos studentams, kurie mokėsi pas maestro Virgilijų Noreiką, pasisekė, nes tuo metu jis nebebuvo LNOBT direktoriumi ir galėjo daugiau dėmesio skirti pedagoginiam darbui. Jis buvo ne tik reiklus vokalo mokytojas, bet ir geras psichologas, žinojo, kuriam studentui kokį žodį pasakyti, pagirti ar pabarti. Man įsiminė jo kruopštumas, tai, kaip jis sutvarkydavo natas, nes jam būdavo svarbu, kad pianistui būtų patogu tuos lapus vartyti."