"Mane ypač motyvavo tai, kad mažasis sūnelis Igniukas buvo paliktas auginti mamai ir jis mane mažai matė. Labai norėjosi sau įrodyti, dėl ko taip elgiuosi. Didelė motyvacija ir pavyzdys man buvo mama, kuriai dabar jau 90 metų. Kada būdavo ypatingai sunku, kažkodėl ją nuolat prisimindavau. Mes gyvenome kaime, augo penki vaikai o mama dirbo fermoje. Turėjo ūkį ir namie, todėl vis eidavo ir eidavo. Į darbą mama keldavosi pusę trijų nakties. Eidama miegoti, prie lovos ji pasistatydavo indelį, įdėdavo vinių ir sovietinį žadintuvą. Po sunkių darbų mama net negirdėdavo čirškiančio žadintuvo, pažadindavo tik vinių bildesys. Stengiausi būti panaši į savo mamą. Prisimenu, 1982-aisisias Kirgizijoje per Sovietų Sąjungos jaunių pirmenybes net 16 km viena vijausi nutolusias varžoves, tačiau net nebuvo minties pasitraukti iš varžybų, ir pergalingai finišavau."