"Kai kas sako, kad vaikų nereikėtų perkrauti knygomis ir tekstais, kai reiks – susiras internete. Iš dalies sutinku, svarbu mokėti ieškoti. Bet štai kas. Vaikai tarsi įlenda patys į save, nebemato išorinio pasaulio, atsiriboja nuo jo. O paskui, grįžę į realaus pasaulio erdves, sutrinka, nežino, kaip elgtis. Jie nebemoka bendrauti.
Jiems darosi sunku kalbėti su kitu žmogumi. Tarkime, su darbdaviu. Rišliai dėstyti mintis, pasakoti apie save. Štai geras įmonės vadovas kalbasi su kandidatu, vertina jo kalbėseną, akių kontaktą, kitus asmenybės bruožus. Tai antriniai, bet svarbūs rodikliai. O pas mane ateina dešimtokas ir klausia, ar galės per egzaminą kalbėti nuleidęs galvą.
Jie bijo akių kontakto, nes beveik visą laiką žiūri į vieną ar kitą ekraną. Taip paprasčiau. Juk žiūrėti žmogui į akis gali būti sudėtinga. Bet tada vadovas ima galvoti: o kodėl tu nudelbęs akis, gal ką slepi? O gal sergi?"