"Kartais užplūsta nostalgiški prisiminimai. Bet trūksta ne paties dviračių sporto, o tų emocijų, kurių paprastame gyvenime tokių stiprių neįmanoma patirti. Norisi to adrenalino, kad suteiktų gyvenimui daugiau spalvų. Manau, visi sportininkai priklausomi nuo to adrenalino. Nes tiek metų atidavus sportui, tas šokinėjimas aukštyn žemyn, psichologinis spaudimas, krūviai, įtemptas gyvenimo ritmas būna kasdienybė. O kai pradedi gyventi kitokiu ritmu, tau trūksta tų ankstesnių potyrių. Bet jie nesisapnuoja. Aš labai laiku baigiau sportininkės karjerą, kai jau žinojau, kad gražiausios pergalės jau pasiektos, aukštesnių rezultatų jau vargiai bus. Atsisveikinau su sportu jausdama vidinę ramybę, kad padariau viską, ką galėjau. Atėjo laikas pradėti naują gyvenimą."