"Ieškant pamatinio tikrumo, naivusis realizmas nebeveikia. Iš esmės filosofija ir gimsta kaip reakcija į naivųjį realizmą, nes dalykai, kuriuos stebime kasdienybėje, nėra nei tokie akivaizdūs, nei tokie tikri, juolab kad ir juslės yra apgaulingos. Taip kyla klausimas, kokią įrankių visumą naudoti, kad vis dėlto užčiuoptume tai, kas tikra. Ir čia atsiranda skirtis tarp realybės ir tikrovės. Žvelgiant istoriškai, termino „realybė“ kilmė sietina su žodžiu res, reiškiančiu daiktą. Realybė suvokiama visų pirma kaip daiktų visuma, kurią grindžia jų esmės išskyrimas. Kitaip tariant, tai daiktų esmių sistema. O štai tikrovę turėtume suvokti kaip konkretų egzistavimą, tai, kas dar nuo Viduramžių vadinta į dėsnius nesutelpančia ir unikalia „šitybe“. Kažkas tikrovėje visada išlieka nukrypstančio ir atsitiktinio – ir kas nesileidžia konceptualizuojama. Realybę galime apibrėžti, o tikrovę suprantame kaip tai, kas lieka anapus apibrėžimo."