"Mėgstu paradoksus, absurdą bei ironiją. Tai ateina iš mano pačios gyvenimo patirties, kai žinai, kad nebūsi suprasta ir išgirsta, tuomet imi vaidinti. Anksti pradėjau skaityti knygas ir supratau, kad į tą pačią situaciją galima pasižiūrėti įvairiai. Galima raudant kartoti, kokia esu nelaiminga, bet galima ir ironiškai pajuokauti – „ak, kokios juokingos šios raudos“. Tai tiesiog skirtingas požiūris į tą pačią situaciją. Tad juokas ir ironija mane dažniausiai ir gelbsti nuo tikrovės absurdiškumo. Geriau pasišaipyti iš savęs, nei savęs gailėtis."