"Jei norėčiau ir galėčiau labai tapatintis su pagrindine veikėja, kažin ar psichologiškai tai būtų labai sveika. Aš į veikėjų empatiją ir tapatinimąsi su jais rašydama žiūriu veikiau kaip aktorius į vaidmenį. Siekiu įlįsti į savo herojaus kailį, pabandyti gyventi jo motyvacijomis, jo reakcijomis. Kalbant apie tapatinimąsi ir supanašėjimą, man veikiau atrodo priešingai: rašydamas turi išeiti iš to, kas esi, iš savo komforto zonos ir pabandyti įsijausti į kitą, svetimą žmogų, kurio istoriją bandai papasakoti."