"[...] pirmučiausia noriu paminėti profesorių Vytautą Juozapaitį, kuris mane atvedė į didįjį muzikinį kelią. Jis manyje įžvelgė tenorą, nors iki tol dainavau baritonu, ir skatino lavinti balsą. Tada įvyko didelis lūžis – iš vieno geriausių baritonų ūmai tapau ne itin vykusiu tenoru. Bet maestro V. Juozapaitis ragino nenuleisti rankų ir neleido abejoti: „Viskas bus gerai!“ juk tenorų Lietuvoje ir pasaulyje ne tiek jau daug! Iš pradžių būti tenoru buvo nelengva. Bet laiptelis po laiptelio viskas klostėsi puikiai.
Teko sutikti ne vieną pedagogą, kurie mokė, patarė, kritikavo. Tačiau jie visi kalbėjo taip pat, tik kitais žodžiais: „Tau lemta būti tenoru“."