"Štai Džakomo Pučinio operoje „Turandot“, kurioje atlieku ministro Pongo vaidmenį, nuolat reikia lakstyti, šokinėti, dainuoti ir nepailsti. Būtina tiksliai žinoti vietą, kur privalai sustoti, o tų vietų scenoje – ne dvi ir ne trys, jų mirga marga, lyg kokiam žvaigždėlapyje. Po kiekvienos muzikinės partijos svarbu nepamiršti, kur sugrįžti. Po repeticijos jausdavausi pavargęs iki visiško negalėjimo, išsunktas iki paskutinio prakaito lašo – lyg po intensyvios treniruotės sporto salėje. Dainuoti scenoje be fizinio pasirengimo – labai sunku, pats tai juntu. Operos solistas, norėdamas išlaikyti gerą stotą, turėtų ir į sporto salę užsukti, ir kelis kilometrus nubėgti, ir baseine paplaukioti. Sceninė išvaizda operos solistui – viena svarbiausių privalomų įvaizdžio dalių. Praėjo tie laikai, kai scenoje pakako vien balso. Šiandien operos solistas privalo turėti ir aktorinių gabumų, ir gerai atrodyti."