"Užaugau Padvarionių kaime netoli Vilniaus. Netoliese gyveno geras dėdė – pan Lech Leonovič, su kuriuo susitikdavome mokykloje arba bažnyčioje. Jis vežiojo savo dukrą į muzikos mokyklą Vilniuje, o mudvi su ta mergaite dainavome bažnyčios ansamblyje. Sykį pan Lech paklausė mano tėvų, kodėl neleidžia manęs į muzikos mokyklą. Mama gūžtelėjo pečiais: juk iki Vilniaus – geras gabalas kelio, kas gi privežios? Tuomet iki mūsų gyvenvietės perdien kursavo vos trys autobusai, tad nebuvo jokių galimybių suderinti pamokų ir autobusų tvarkaraštį. Taigi, tas ponas pasisiūlė mane kartu su savo dukra vežioti į muzikos mokyklą. Būdavo, visą valandą laukia, kol man baigsis pamoka. Žemai jam lenkiuosi – esu dėkinga už supratingumą ir postūmį į profesionalų muzikinį kelią."