"Negatyvų dalyką privalai paversti pozityviu. Aš buvau ištiktas šoko (automobilio avarija, čiurnos trauma, 11 mėn. ligoninėje), kai supratau, kad nebegalėsiu žaisti žaidimo, kurį myliu. Vis dar buvau jaunas ir nepatyręs žmogus. Dalis manęs džiaugėsi, nes situacija galėjo baigtis ir blogiau. Jei būčiau netekęs kojos ar negalėčiau vaikščioti? Bandžiau įžvelgti pozityvą, o tai tikriausiai padėjo man greičiau atsigauti. Aš visada žinojau, kad būsiu šalia krepšinio. Skyriau laiko savęs tobulinimui ir informacijos rinkimui. Nedariau sau spaudimo, kad kažkada turiu atsidurti elite, treniruoti NBA komandą ar „Fenerbahče“. Man tiko ir mokyklos komandos treniravimas. Didelės svajonės būtų sukūrusios spaudimą mano galvoje, dėl kurio negalėčiau mėgautis krepšiniu. Aplinkybės ir žiupsnelis sėkmės lėmė, kad dabar esu ten, kur esu. Norėjau susipažinti su geriausiais, gauti žinių ir patirties. Toks buvo planas. Buvau alkanas.
Būčiau vidutinio pajėgumo žaidėjas (jeigu nebūtų patekęs į avariją). Jokio NBA, jokio savęs ruošimo trenerio karjeros etapui. Dabar nesėdėčiau čia ir nekalbėčiau su jumis. Džiaugiuosi būdamas čia ir džiaugiuosi tuo, ką sugebėjau pasiekti."