"Ne scena, o šeima yra mano didžioji pergalė. Gaila, kad kartais taip užsiknisu darbuose, kad laiko šeimai lieka per mažai. Bet, matyt, kad ir kuo užsiimtum, to laiko visada stigs.
Tai galbūt būdinga visiems kūrybos žmonėms, kurių darbas nėra nuo aštuonių iki penkių. Jie, pagauti įkvėpimo, gali atsikelti vidury nakties, kad užsirašytų atėjusias mintis, o tada neišsimiega, tampa nervingi ir atsidavimo šeimai nelieka. Mano gyvenime irgi buvo toks aštrus periodas, bet dabar stengiuosi save įsprausti į laiko rėmus – dirbti nuo aštuntos iki penktos valandos, o paskui – laikas šeimai, jeigu nėra koncertų ar svarbiu repeticijų. Dabar mano prioritetai kiti – karjera šeimos atstoti negali."