"Jeigu medžiui nukertama viršūnė, tai jis iš šaknų išleidžia naujus ūglius, taip dažnai ir siela, susirgusi ir sunykusi per patį žydėjimą, grįžta į pradžių pavasarį ir nuojautų sklidiną vaikystę, lyg tenai galėtų rasti naujų vilčių ir vėl sumegzti nutrūkusio gyvenimo giją. Sultingi šaknų ūgliai veša kuo skubiau, tačiau šis gyvybingumas tariamas, iš jų niekuomet neišaugs tikro medžio."