"Svarbiausia, kad žmogaus neliko. Kiekvienas išėjimas panašus. Nėra laimingesnės ar nelaimingesnės mirties. Nebūna lengviau dėl to, kai išeina viską pasiekęs žmogus. O kad jauni artistai nežino seno artisto – auklėjimo spragos. Reikia tik pakviesti. Ateitų faktiškai visi. Taip ir dvejojame. Gal jis dūsta sau vienas, užsidaręs ir neturi kur dėti savo laiko. O mes dvejojame ir dvejojame."