"Baimė, aišku, buvo, bet už tokią ataką niekas juk neprimuš. Kai sprinteriai ir jų komandų ginklanešiai pradeda medžioklę, tiesiog beprotiška stebėti, kokiu greičiu jie važiuoja. Tokiomis akimirkomis labai sunku atsilaikyti ir išlikti priekyje. Todėl aš myniau iš paskutinių jėgų, kiek tik galiu, tikėdamasis, kad jie manęs nepasivys. Net jei varžovai ir būtų pasiviję, komandos draugams drąsiai žiūrėčiau į akis. Padariau viską, ką galėjau."