"[...] vieną vasarą, po sezono pradėjau lankyti futbolo treniruotes ir man labai patiko. Tėčiui pasakiau, kad noriu pasilikti ir žaisti futbolą, tačiau jis pasakė griežtą „ne“. Šiek tiek pykomės dėl to su juo, tačiau kaip matome dabar, krepšinis man tiko labiau. Kai vykdavo treniruotės, visuomet būdavau kartu su juo, stebėdavau pratybas. Nuo pat ryto iki vakaro galvoje buvo krepšinis, aš augau tuo. Mes esame panašūs tuo, kad išėję į aikštę norime įrodyti, kad siekiame kovoti, stengtis ir rungtyniauti gerai."