"[...] jis (J. Kazlauskas) pasitikėjo manimi kaip žmogumi. O vėliau – ir kaip profesionalu. [...] įgijau pasitikėjimą ir šansą, o vėliau jau nuo tavęs paties priklauso, ar tu tuo šansu pasinaudosi. Lūkesčius pateisinsi ar ne. Per tą laiką, kiek galėjau, pasisėmiau žinių. Tą patį darau su „Celtics“. Noriu įrodyti savo vertę. O kaip bus toliau... Priklausys nuo kitų. Darau tiek, kiek yra mano rankose. Esu skaitęs, kad viską, ką tu darai, ruoši save kitam darbui. Todėl bandau ruoštis kitam žingsniui."