"Kai pamačiau, kad mano sportinė karjera sunkiai skinasi kelią per administracinius kabinetus, nusprendžiau, jog per daug neverta kovoti. Paskutiniai mano irklavimo metai buvo 1984-ieji, kai jau buvau bebaigiąs karinę tarnybą Rygoje, ne viena valtimi tapau SSRS kariškių čempionu. Tačiau SSRS atsisakius dalyvauti Los Andželo olimpinėse žaidynėse pagalvojau: dėl ko aš čia sportuoju? Mano to meto valties partneris Sigitas Kučinskas nutarė sportuoti toliau, tapo pasaulio čempionu, o aš nusprendžiau imtis kitų veiklų: mokytis, dirbti."