"Rūta įsitraukė į kažkokias akcijas dėl J. Jefimovos socialiniuose tinkluose. Rusų plaukikė – tas asmuo, kuris pirmą kartą Rūtą aplenkė jai esant karjeros aukštumose. Manyčiau, kad ne tiek dopingo skandalai, kiek pati J. Jefimova kaip sportininkė Rūtai atrodė grėsminga. Tie varžovai, kurie ką nors teigia ar neigia, žemina ar aukština tave socialiniuose tinkluose ir pan., pirmiausia turi būti išfiltruoti iš tavo sąmonės lauko. Po traumos atlikome su Rūta atkuriamuosius darbus. Pagal rezultatus ir buvusį bendravimą – gana sėkmingai. Bet likus maždaug dviem mėnesiams iki žaidynių ji mane iš savo komandos išbraukė. Per olimpines žaidynes jau prieš kvalifikaciją buvo akivaizdžių požymių, kad reikia imtis veiksmų, bet tos sporto šakos vadovybei tai nerūpėjo, o pati Rūta pagalbos neprašė. Pakliuvau į paradoksalią situaciją: matai, kad žmogus skęsta, bet tu nieko negali imtis, nes jis nešaukia „Padėkite!“ Net neįsivaizduoju, kaip reikėjo pasielgti. Jeigu būčiau padariusi tam tikrą intervenciją ir, tarkime, Rūta būtų laimėjusi bronzą, gal būčiau sulaukusi priekaištų, kad ji nelaimėjo aukso?.. "