"Buvo toks laikotarpis, kai buvau išvykęs į Norvegiją [...]. Norvegijoje dirbdavau 11 dienų, po to devynias dienas praleisdavau Klaipėdoje. Darbo grafikas išties buvo geras. Ir pinigų buvo į valias [...]. Viskam pinigų užteko, žinant tai, kad gyvenau vienas, nereikėjo rūpintis nei vaiku, nei šeima. Dabar, kai turiu šeimą, suprantu, kad gyvenimas yra visai kitoks. Nors, kaip minėjau, pinigų atžvilgiu turėjau beveik viską, ko norėjau, tačiau manęs tai netenkino. Pasiilgau ringo, turnyrų, to adrenalino, žmonių palaikymo. Sportas - lyg narkotikas. Man viso to labai trūko. Vieną dieną sau pasakiau: "Geriau būsiu be pinigų, bet laimingas." Taigi, grįžau į Lietuvą ir pradėjau ieškoti laimės gimtinėje."