"Įdomiausia, nors nieko tai neturėtų stebinti, kad su negyvu daiktu yra daug geriau dirbti nei su žmogumi. Ir tai mūsų valstybėje labiausiai liūdina. Man jau geriau sienas tinkuoti ar dėti gipsą, ir aš uždirbsiu dvigubai ar trigubai daugiau nei ugdydamas vaiką ar sportininką. Aišku, iš jo daryčiau dorą žmogų, tai man yra sielos darbas, kurį mėgstu. Bet jis finansiškai man neapsimoka. Keista, kai valstybėje taip yra. Užtinkavau sieną, uždėjau gipsą ir matosi rezultatas, o, jei aš ugdysiu vaiką, to vaiko rezultato taip greitai nepamatysi. Bet juk aš darau kažką gero. Tas vaikas gal galėjo nueiti klystkeliais, būti nusikaltėlis, vagis. Tokius dalykus galima pakeisti. Bet niekam tai nėra svarbu. Svarbiau yra uždėti gipsą, pasiimti pinigus ir eiti sau patenkintam. Tada niekam prieš nieką nereikia aiškintis. Dėl to yra skaudžiausia."