"Už Lietuvą žaisti kur kas maloniau. Žinai, kad tai tavo dalis, gabalėlis, kuris brangus širdžiai. Tie jausmai nesulyginami. Tuo metu, kai buvome Tarybų Sąjungos sudėtyje, darėme savo darbą gerai. Mane pakvietė į komandą, kuri buvo suformuota iš 200 mln. žmonių. Tikrai pasiekimas būti atrinktam. Anksčiau nesigilindavome, dirbdavome savo darbą ir tiek, tačiau paskelbus Nepriklausomybę, supratome skirtumą. Tiesa, su Valdemaru Chomičiumi dar Seulo olimpiadoje, 1988-ais metais, balkone buvome išsikėlę rankšluosčius su Lietuvos vėliavos spalvomis. Rusakalbiai buvo nepatenkinti, tačiau mes su V. Chomičiumi nekreipėme dėmesio. Tuo metu, jau buvo šioks toks atšilimas, ne taip pavojinga, kad išveš į Sibirą. Aišku, tai nebuvo tokio lygio protestas kaip R. Kalantos, bet mes tokiu būdu išreiškėme savo valią. Lietuva yra Lietuva, net neverta lyginti, kas yra brangiau."