"Mėlynės man – kasdienis dalykas, kojos visos jomis nusėtos. Prisipažinsiu, kad traumų bijau – jei važiuodama matau, kad sudėtinga situacija, pristabdau, nerizikuoju. Geriau prarasiu vieną ar kitą poziciją, bet liksiu sveika ir išsaugosiu galimybę atsigriebti per kitas varžybas. Aš pažįstu keletą mūsų sporto šakos atstovų, kurie dėl patirtų traumų šiandien sėdi invalido vežimėlyje. Aš to nenoriu, negalėčiau susitaikyti su tokia trauma. Todėl ir pagalvoju, kas svarbiau – ar rizika sėdėti visą gyvenimą invalido vežimėlyje, ar praleisti vieną kitą varžovą, bet turėti kitą galimybę atsigriebti."