"Pamenu tai lyg būtų pasakę vakar tuos žodžius. Įskaudinti manęs jie neįskaudino, bet jausmas buvo nemalonus, juk kad ir koks tu esi - vis tiek turi būti pagarba. Gerai, kad Arūnas yra supratingas, žmogus laikėsi santūriai šalia manęs: nei juokėsi, nei bandė pažeminti mane dar kažkaip. Bet visi šie įvykiai mane labai motyvavo judėti į priekį.
(2011-aisiais aštuoniolikmečiui J. Poliakui scenoje teko atsistoti šalia vieno iš tituluočiausių atletų – Arūno Vandžio. Renginio vedėjui pavadinus jį vaiku ir pasiūlius patraukti nuo A. Vandžio, publika smagiai juokėsi)"