"Krūviai SSRS plaukimo rinktinėje buvo nežmoniški. Šeštą valandą ryto po apšilimo, kroso visi nerdavo į baseine ir visą dieną, su pusvalandžio ar valandos pertraukėlėmis, kurių metu sportininkai papietaudavo, numigdavo, treniravosi iki aštuntos valandos vakaro. [...] pirmas apie sukčiavimą prakalbo mano treneris Arvydas Gražiūnas. Jis 1977-aisiais buvo atvažiavęs į SSRS rinktinės treniruočių stovyklą Charkove. Porą dienų pabuvęs ir pamatęs didžiulį muštrą, man, 13-14 metų mergaitei, treneris ir sako: „Tu, vaikeli, tik sukčiauk, tik sukčiauk, nes iš tavęs nieko nebus“."