"Greičiausia, tai Dievo dovana, o ir atsidūriau reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Juk treneriai nevažinėjo po kiekvieno miestelio kiemus. O čia taip susiklostė, kad mes žaidėme kažkokiame čempionate Kaune, tarp miesto mokyklų komandų. Pasirodėme gerai, mane pastebėjo kažkokios moterų komandos treneris, jis ir pasufleravo (Vilniaus) „Sakalų“ (mano pirmos komandos) treneriui, kad Kaišiadoryse yra įdomus vaikinas. Taip sutapo. Jeigu to nebūtų nutikę, galbūt ir būčiau prasėdėjęs visą gyvenimą savo Kaišiadoryse."