"Nutariau jam (V. Mikalauskui) simboliškai padovanoti arbatinuką, kuris buvo sudužęs. Bet kai jį sutvarko, jis tampa kur kas reikšmingesnis. Dovanodamas treneriui pasakiau, kad tai yra su mintimi, jog čia atvažiavau psichologiškai sudužęs, bet jam pavyko sulipdyti mane atgal, tarsi šis arbatinukas. Kinijoje tokie arbatinukai yra labai vertinami, nes turi savo istoriją. Tikrai esu nustebintas, koks puikus jis yra žmogus. Turbūt nepraeina ir dienos, kad kartu su juo neišgertume puodelio arbatos. Pasijuokiam, pasikalbam visokiomis temomis. Jis man tikrai šiuo metu yra tarsi mokytojas ir džiaugiuosi, kad likimas mane suvedė su juo."