"Kaip yra aklimatizacija prie urvo, taip ir aklimatizacija prie civilizacijos. Būna, kad grįžti, žiūri į žmones autobusų stotelėje – štai tas suirzęs, anas suirzęs. Galvoji – bet juk viskas toks juokas, kodėl jie stovi, gyvena ir nesidžiaugia, kad gyvena. Bet turi priimti žmones su visais jų rūpestėliais. Pamažu ir tu įsiveli į rutiną. Bet turi atsiminimą, kaip gali būti – kokia pati gali būti, kokie gali būti santykiai. Turi kelrodę žvaigždę, kaip galima gyventi."