"Buvau labai judrus, gyvas vaikas – tikras nenuorama. Man su vaikais visada patikdavo žaisti ir pramogauti. Labai nemėgau pralaimėti. Nekaltuose vaikų žaidimuose, patyręs nesėkmę, skaudžiai išgyvendavau. Šis nepasitenkinimo savimi jausmas mane versdavo pasitempti ir tobulėti. Jokiais būdais nenorėjau būti paskutinis, blogiausias! Kas žino, galbūt nugalėtojo psichologija ir formuojasi ankstyvaisiais gyvenimo metais."