"Kai sportuoji, nėra taip, kad baigi treniruotę ir esi laisvas. Sporte esi visą parą. Atsibundi ryte, pusryčiams valgai ne tai, ko nori, o tai, ką reikia. Tada eini treniruotis, ilsiesi, eini į kitą treniruotę. Dar būna masažai, įvairios procedūros. Viskas orientuota į rezultatą. Miegoti eini anksti, kad kitą dieną normaliai dirbtum. Kai toks gyvenimas baigiasi, labai sunku pakeisti save. Įsivaizduokite, kad atsibundate ryte ir jums nereikia niekur skubėti. Galite keltis, o galite ir nesikelti. Iš pradžių atrodo, kad esate laisvas, bet paskui suprantate, kad jūs niekam nereikalingas. Tai yra baisiausia. Pradedi suprasti, kad neturi išsilavinimo, nežinai, kaip gyvena tavo bendraamžiai. Bendrauji su kažkokia kompanija ir nesupranti, apie ką jie kalba. Kol tu galvojai, kaip pagerinti rezultatą viena sekunde, jie vaikščiojo į teatrą, koncertus, skaitė knygas. O tu nieko nežinai. Galima palyginti su žmogumi, 25 metus praleidusiu negyvenamoje saloje ir sugrįžusiu į visuomenę."