"Staiga jį apėmė tokia klaikuma, kad vos susivaldė nesurikęs. Jis negalėjo apibūdinti to netikėtai užgriuvusio siaubingo jausmo, bet žinojo – tai ne mirties baimė. Toks jausmas, tur būt, pažįstamas kalnų žmogui, kuris, žengęs neatsargų žingsnį, krinta į tarpeklį ir, matydamas žaibiškai artėjančią uolą, skausmingai supranta, kad viskas būtų buvę gerai, jeigu būtų ėjęs kitu keliu. Ne, užteko tik nežengti paskutinio žingsnio."