"Prieš vienas rungtynes su didžiausiais skausmais stomatologiniame kabinete palikau dantį. Vakare rungtynės, o žandikaulį tarsi replėmis spaudžia, kraujais spjaudau. V. Bimba išleido mane žaisti. Nuo prakaito ir kraujo sukepo, sutrūkinėjo lūpos. Užsigalvojau apie dantį ir lygioje vietoje suklupau, praradau kamuolį. Treneris taip užriko, kaip niekad iki tol nebuvo šaukęs. Pasiskundžiau, kad neapsakomai gelia dantį.
- Nevaidink nacionalinio didvyrio, - numojo ranka ir atsisėdo.
Supratau, kad skųstis reikėjo prieš išbėgant į aikštelę, ne rungtynių metu. Išėjai žaisti – žaisk, kovok. Būk žvalus, energingas. Priešininkui jokiu būdu negalima parodyti, kad negaluoji, kad tau sunku."