"Mes žinojome viena: visa Lietuva žiūri į mus. Mes neturime teisės suklysti. Šis, su niekuo nepalyginamas dvasinis pakilimas leido mums sužaisti visą turnyrą vienu atsikvėpimu. Visi dirbome kaip apsėsti. Nė vieno nereikėjo raginti. Garastui kartais tiesiog jėga reikėdavo išvaryti mus iš salės pasibaigus treniruotei.
(1992 m., pasirengimas ir atranka į Barselonos olimpines žaidynes)"