"Persitvarkymas Tarybų Sąjungoje 1989 metais buvo pačiame įkarštyje. Sportas nebuvo išimtis – jame įvyko didelių permainų. Kaip tais laikais buvo įprasta sakyti, „šauniosios tarybinių sportininkų šeimos“ geriausi iš geriausių jau turėjo galimybę oficialiai išvažiuoti į Vakarus, kad galėtų užsidirbti pinigų baigiantis jų sportinei karjerai. Tačiau šis procesas vyko ne visai sklandžiai – tarybinė biurokratinė mašina dar kėlė daugybę kliūčių. Šimtai įvairaus lygio valdininkų turėdavo nuspręsti – išleisti žmogų į užsienį ar ne. Sportininkas pats negalėjo tiesiogiai tartis su jį kviečiančiu klubu. Tai darydavo Sporto komiteto valdininkai. Kai pavykdavo suderinti visus formalumus ir reikėdavo pasirašyti kontraktą, Sporto komitetas liūto dalį pinigų pasiimdavo sau, pačiam sportininkui palikdamas tik varganų grašių. Ir vis tiek tai buvo milžiniška pažanga. Juk prieš keletą metų niekas nedrįsdavo net pagalvoti apie panašius sandorius."