"[...] jei rašau namuose, auklė arba vyras vaikus kur nors išsiveža. Jei vaikai namie, iš namų nešdintis tenka man, dažniausiai važiuoju į kavinę.
Kūrybinis darbas turi savo specifiką, kuri labai skiriasi nuo fizinio ar organizacinio darbo.
Būdavo, Žemyna užmiega, aš atsidarau kompiuterį. Žemyna nubunda – aš staigiai išsaugau, dar atsisiunčiu tekstą sau į el. paštą ir bėgu prie vaiko. Tada man buvo baisu „subobėti“, nukvakti ir labai kibausi į rašymą, kad nebūčiau tik namų šeimininkė. Dabar suprantu, kad nieko blogo būti tik namų šeimininke, būti tik mama, bet išorinis spaudimas padaro savo. Kita vertus, gimus vaikams labai išaugo mano produktyvumas – per penkerius metus parašiau penkias knygas, dvi iš jų skirtos ir vaikams."