"Mano idealas šviesaus atminimo dvasininkas Kazimieras Vasiliauskas, būdamas giliai tikintis, labai dvasingas, turėjo nuostabų humoro jausmą. Pavyzdžiui, paklaustas, kaip gyvenate, Monsinjore, atsakydavo su linksma šypsenėle: „Stengiuosi šventai, bet neišeina“."