"Mėgstu aukštį, kai po kojomis atsiveria įstabūs žemės vaizdai. Aš – lyg kalnų ožys! Galiu kelias valandas kopti į aukštą kalną vien tam, kad atsisėdęs ant skardžio suvalgyčiau saldainį. Žiauriai smagu!
Daug ko esu išbandęs! Nemėgstu ilgai voliotis lovoje ar kiaurą dieną tįsoti paplūdimy. Man reikia veiksmo.
Bet atsitiko gyvenimas! Atsiradus šeimai, ėmiau elgtis atsakingiau. Teko atsisakyti „britvos“, kalnų skardžių ir daugelio kitų dalykų. Privalau saugoti vaikus, negaliu su jais kabarotis ant kokios uolos ar lįsti į siaurą tarpeklį."