"Prieš rungtynių dieną pabudau penktą ryto ir pasijutau labai blogai. Ko gero, apsinuodijau maistu, jaučiausi labai silpnai, todėl atėjęs į rytinę treniruotę gavau vaistų ir ėjau namo ilsėtis. Namie situacija nepagerėjo, todėl labai dėkoju gydytojui, kuris atėjo ir padėjo man atsistoti ant kojų. Vienu metu jau galvojau, kad nerungtyniausiu, tačiau privalėjau pabandyti. Išgėriau vaistų, pradėjau apšilimą ir situacija šiek tiek pagerėjo. Supratau paprastą dalyką, jog [...] komandai manęs reikia. Privalėjau padėti savo ekipai ir apie nežaidimą negali būti nė kalbos. Tam čia ir atvykau. Sukosi galva, buvo sunku suprasti įvykius aikštėje ir tikėjausi, kad ant parketo neprarasiu sąmonės. Pirmosios dvi minutės buvo ypač sunkios, nes nesuvokiau, kokį darome derinį bei ką turėčiau daryti gynyboje. Turėjau ne tik kautis su varžovu, bet ir su savimi."