"1918-aisiais septyniolikmetis paauglys (M. Pliseckajos tėvas) tapo komunistas – įstojo į partiją. Kaip ir visi tų negandų metų donkichotai, šventai tikėjo knygine idėja – suteikti laimę visai žmonijai, padaryti ją altruistišką ir draugišką. Idėja, kurios absurdiškumą šiandien suvokia kiekvienas vaikas.
Už savo lengvatikystę tėvas sumokėjo su kaupu. 1938 metais jį, sulaukusį trisdešimt septynerių, čekistai sušaudė, o per chruščiovinį „altydį“ reabilitavo „nesant nusikaltimo sudėties“. Kokia banali eilinė istorija!"