"Keista. Anksčiau žinodavai, kad treniruotės – prioritetas. Dabar net nesugebu pajudėti kasdien bent minimaliai.
Stebiu, kaip kiti sportuoja, ir toks vidinis priekaištas sau – reikia pajudėti. Sportuoju bangomis: įsivažiuoji į ritmą, paskui kažkas iš jo išmuša ir vėl užtrunki, kol atgal sugrįžti. Kitą kartą vaikams parodau, kaip ką daryti, ir iš vyresnių trenerių išgirstu: „Taip, taip, mes irgi kokių dešimt metų rodėme. Paskui nustojom... Mano buvęs treneris Romanas Pšigočkis, kai jam per 60 metų buvo, šuolių į aukštį judesį sugebėdavo parodyti, būdavo aktyvus prie kartelės. Norėtųsi, kad ir aš galėčiau tai išlaikyti."