"Labai gerai yra susirgti tokia liga (vėžiu), nes suvoki savo mirtingumą ir trapumą. Labai greitai pradedi gyventi. Aš turėjau gerą darbą, namą, mašiną. Aš turėjau viską, išskyrus galbūt, gyvenimą. Iki vėžio man buvo tos rutinos dulkės nusėdusios ir manęs gyvenime niekas nebedžiugino. Buvau pasiekus būseną, kai viskas puiku, bet „O kaip jūs gyvenate iš tiesų?“. Aš neturėjau atsakymo. Kai pažiūrėjau mirčiai į akis, supratau, kad apskritai metų gyventi nėra likę daug. Turime gyventi čia ir dabar. Aš tuo metu projektavau taip, kad pabaigus vieną projektą, pradėsiu gyventi. Aš vaiką matydavau vakare ir grįžusi rasdavau jį miegantį."