"[...] vieta žmogaus gyvenime nieko iš esmės nekeičia.
Juk gali gyventi prie geležinkelio ar kokiam apleistam Užupio name ir jaustis karaliumi, karaliene.
[...] daugelis tiesiog jau nebemoka gyventi taip, kaip patys nori, o viską daro tik taip, „kaip reikia“.
[...] žmonės bijo nepriklausomo gyvenimo.
Grįžtu į namus ir vos įžengusi į koridorių jau žinau, kad šioje teritorijoje aš esu aš, man nereikia būti nuolankiai, įdomiai, gerai, patogiai ir vaidinti dar daugybės svetimų vaidmenų. Meluočiau jei sakyčiau, kad visada randu vidinę pusiausvyrą. Bet jos siekiu."