"Juokinga, kai artistas, suvaidinęs kelis dramatiškus vaidmenis, per visą gyvenimą neša tragiko aureolę. Aktoriui reikia į save žvelgti su šypsena. Jis yra tik molis, iš kurio režisierius lipdo vienokios ar kitokios formos indą, o paskui yra vėl suminkomas į beformį gumulą. Aktoriaus užduotis – kad lipdyti skirta medžiaga būtų kuo geresnės kokybės, o tai pasiekiama tik intensyviu dvasiniu gyvenimu. Tačiau tas vidinis gyvenimas neturi tapti destruktyvus. Aktorius privalo būti švarus ir šviesus žmogus. Visą laiką ieškau savo galimybių ribos."