"Aš visada tikiu, kad net puolusiame žmoguje ims ir atsiskleis kažkas gero, gražaus, tauraus. Laukiu laukiu tų stebuklingų permainų, kol sustoti būna jau per vėlu. Net intuicija nieko negelbėja. Kiekvieną priimu išskėstomis rankomis ir atlapa širdimi, nors prisimenu priežodį: „Sutikai žmogų, galvok, kad jis kiaulė. Kai jis pradės gražėti tavo akyse – tuomet džiaukis“. O man – atvirkščiai."