"Po Londono olimpiados jaučiau, kad stoviu vietoje. Supratau, kad Lietuvoje daugiau nieko nepasieksiu. Gavęs pasiūlymą vykti į Ameriką, iškart nusprendžiau važiuoti toliau siekti aukštumų. Nes ši šalis yra bokso meka, geriausia vieta, kur galima būti.
Atvažiavau į svetimą šalį visiškai vienas, nieko nežinodamas. Man tada buvo dvidešimt ketveri. Per tą laiką pasikeičiau – labiau subrendau. Teko būti tvirtam, išgyventi čionykštėje bokso virtuvėje. Iš pradžių, kai ateidavau į treniruočių salę, į mane visi žiūrėdavo kreivai – koks čia naujokas pasirodė. Buvau vienintelis lietuvis tarp amerikiečių, išeivių iš Kazachstano, Uzbekistano, Gruzijos, Rusijos, Ukrainos. Per treniruotes buvo norinčių mane nuskriausti, kad išvažiuočiau namo. Tačiau aš padariau taip, kad tie, kuriems nepatinku, išeitų iš klubo, o aš ten esu iki šiol."