"Iš tiesų buvo metas, kai patyriau ir užgauliojimų, ir piktų replikų. Nepasitikėjau savimi, buvau įsikalusi sau į galvą, kad esu negraži ir niekam tikusi. Bet ir už tą laiką dėkoju likimui. Kodėl? Antraip nebūčiau išsiugdžiusi savarankiškumo ir šiandien nebūčiau tokia, kokia esu.
Dainavau, žmonėms patiko, jie plojo ir kvietė pakartoti. Tai buvo stiprus priešnuodis patyčioms ir įžeidinėjimams. Drąsiai galiu sakyti, kad muzika mane išvadavo iš kiauto, į kurį kadaise buvau užsidariusi."