"Mes, aktoriai, turime terminą – „vaidmenų tuštėjimo metas“. Vieną dieną mano vaidmenų teatre tiesiog nebeliko.
Tikrai daug dirbau, bet staiga viskas pradėjo kristi žemyn
[...] teatras yra mano gyvenimas. Dažnai prisimenu savo herojes [...]. Kiekvieną kaip vaiką mylėjau: lindau gilyn, gimdžiau, auginau."